Loading the content... Loading depends on your connection speed!

+ 370 5 2120012 Užsisakyti skambutį

Perskambyti telefono numeris
(darbo dienos 9:00-17:00)

Kaip į Jūs kreiptis

You are on the site over 5 minutes and still
nothing selected. Consultant can
call you back and help with the choice.

Ar norite gauti informaciją apie naujienas ir akcijas el. paštu?

El. pašto adresas

* Pažadame ne siųsti Jums ‚spam

Nuo kūdikystės iki senatvės – žmogaus ir mikroorganizmų ryšys

Nuo kūdikystės iki senatvės – žmogaus ir mikroorganizmų ryšys

Gydytojai po truputį pradeda vis geriau suvokti mikrofloros svarbą visam organizmui, o ne tik žarnynui. Susidomėjimas mikrobais iškilo dėl alerginio dermatito, alerginio rinito, astmos atvejų padaugėjimu. Mokslininkai yra įsitikinę, kad šis padaugėjimas nėra susijęs su genetiniais pasikeitimais, bet jo priežastis – aplinkos sąlygų pasikeitimas. Mikroorganizmai veikia fiziologiją, keičia imunologinius, metabolinius procesus. Mikrobinės floros būklė gali padidinti polinkį į chroninį uždegimą, alerginius sutrikimus, astmą, žarnyno uždegiminius sutrikimus, nutukimą ir jo pasekmes.
Ilgai trunkantys uždegimai sukelia anksčiau ar vėliau atsirandančius reiškinius.
Tarp ankstesnių yra:

  • bronchų astma;
  • alerginiai sutrikimai;
  • autoimuniniai sutrikimai.

Tarp vėlesnių yra:

  • diabetas ir metabolinio sindromo pasireiškimai;
  • širdies ir kraujagyslių ligos;
  • senėjimo neurodegeneracijos.

Bakterijos kolonizuoja kūdikio organizmą tuoj pat po gimimo. Tiesa, neseniai tyrimai aptiko bakterijų DNR placentoje ir naujagimių mekonijuje, o tai verčia abejoti gimdos ertmės sterilumu. Tai reiškia, kad žarnyno flora patenka pas embrioną dar įsčiose, o paskui vienaip ar kitaip keičiasi gyvenimo metu. Pirminis apsigyvenimas priklauso nuo gimdymo būdo (natūralus gimdymas arba cezario pjūvis), maitinimo būdo (motinos pienas ar dirbtiniai mišiniai), motinos infekcijų arba antibiotikų vartojimo neštumo metu. Pas natūraliu būdu gimusius vaikus apsigyvena motinos gimdymo takų bakterijos, o pas cezario pjūvio būdu gimusius vaikus apsigyvena odos bakterijos ir aplinkos mikrobai. Motinos pienas turi daug imuninių ir mitybinių veiksnių, veikiančių vaiko mikrobiomą. Jame yra motinos imunoglobulinai, priešmikrobiniai baltymai, oligosacharidai, – jie visi veikia naujagimio mikrofloros vystymąsi. Šie veiksniai nulemia imuninės sistemos būklę nuo pat gimimo, ir tuo metu atsiranda alergijos ar autoimuninių ligų išsivystymo tikimybė. Apsigyvenusi pas kūdikį normoflora stimuliuoja imuninio atsako subrendimą (TH2) ir imunoglobulino IgE sekrecijos reguliavimą. Šis laikotarpis yra nepaprastai svarbus vaiko tolesnei sveikatai, nes jam pasibaigus beveik neįmanoma pasiekti kažkokių rimtų pasikeitimų imuninėje sistemoje. Alerginės reakcijos atsiranda kaip neteisingas imuninis atsakas į visai paprastus alergenus, ir tai sukelia chroninį uždegimą. Turimos teorijos tai paaiškina žmogaus organizmo ir jo mikrobiomo stipria tarpusavio sąveika, – jie veikia vienas kitą. O mikrobiomo sudėtis paskutiniais dešimtmečiais labai pasikeitė – mažiau žmonių gyvena kaimuose, jie mažiau kontaktuoja su kaimo gyvuliais ir su žeme, mikrobiotos sudėtis labai nukentėjo nuo antibiotikų. Dėl to gali atsirasti perdėtas imuninės sistemos atsakas. Taip pat nagrinėjama ir perdėtos higienos teorija, kai vaikas per daug apsaugomas nuo mikrobų, ir tai sumažina imuninės sistemos mokymąsi ir ji nebemoka teisingai atsakyti į aplinkos poveikį. Tai pasitvirtina tuo, kad natūraliu gimdymo atveju vaikai rečiau turi astmą arba atopiją. Tokį pat poveikį turi kūdikio žindimas. O dar kaimo vaikus labiau masiškai veikia mikroorganizmai ir jie daug rečiau kenčia nuo alergijos. Kartais tokie tyrimai parodo paradoksinius rezultatus – pavyzdžiui, panaikinus organizme bakteriją Helicobakter, padidėja astmos ir alergijos tikimybė. O koks kūdikio mikrobiomo ryšys su vėlesniais pasireiškimais, atsirandančiais brandos metu ir laikomais senėjimo ligomis? Tyrimuose buvo nagrinėjamas mikrobiotos poveikis metabolizmui, buvo naudojami sudėtingi oligoacharidai žmonių su viršsvoriu maitinime, ir tai duodavo teigiamus pasikeitimus mikrofloros sudėtyje, padidindavo imunoglobulino IgA sekreciją ir sumažindavo uždegiminius rodiklius. Paaiškėjo, kad šios medžiagos teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sutrikimus, sumažina arterinę hipertoniją. Sveikas maitinimas neštumo metu mažina gestacinio diabeto riziką. Mokslininkai tęsia tyrimus, norėdami nustatyti, ar šie efektai yra susiję su aktyviomis medžiagomis, kuriuos gamina mikrobai, arba šis poveikis susijęs su rinkinio pasikeitimu mikrobų bendruomenėje? Pirmos versijos naudai byloja tai, kad pagyvenę žmonės, turintys metabolinių sutrikimų, vis sėkmingiau vartoja medžiagas. O būtent tai ir yra mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktai. Reiškia, tai yra efektyvus kelias naujų metodų paruošimui, ir mes sužinosime dar daug naujo apie tai, ko galima laukti iš mūsų mažų draugų.

Komentarai yra uždaryti.

Mūsų svetainė palaiko mobilųjį internetą ir įrenginius "Android" ir "iOS"