Loading the content... Loading depends on your connection speed!

+ 370 5 2120012 Užsisakyti skambutį

Perskambyti telefono numeris
(darbo dienos 9:00-17:00)

Kaip į Jūs kreiptis

You are on the site over 5 minutes and still
nothing selected. Consultant can
call you back and help with the choice.

Ar norite gauti informaciją apie naujienas ir akcijas el. paštu?

El. pašto adresas

* Pažadame ne siųsti Jums ‚spam

Vitamino D nauda

Vitaminas D – hormonas, vitaminas ir dar daugiau…

Paradoksalu, tačiau vitaminas D yra visai ne vitaminas. Mes įpratę manyti, kad jis yra artimesnis hormonams ir kažin ar galima gauti didesnį jo kiekį su kokiu nors maistu. Faktiškai tai steroidinis prohormonas, kuriam būdingos tipiškos endokrininės funkcijos, ir pagrindinė jo užduotis – kalcio kiekio serume reguliavimas: jis siunčia signalą, kad kaulų saugyklos būtų užpildytos kalciu arba atvirkščiai, kad kalcis būtų išplautas iš kaulų, jeigu jo trūksta kraujyje. Šis mechanizmas naudojamas tam, kad būtų palaikomi gyvybiškai svarbūs ląstelių procesai ir funkcijos – juk kalcio lygis kiekis serume visuomet turi būti pastovus.

Tačiau vitaminas D vykdo ne tik endokrininį, bet ir parakrininį (veikia ląsteles, esančias arčiausiai hormono gamybos vietos) ir autokrininį (veikia pačias ląsteles, gaminančias hormoną) poveikį. Šie efektai slopina ląstelių poliferaciją, stimuliuoja ląstelių diferenciaciją ir palaiko apoptozės mechanizmą, ir tai vyksta ląstelių lygmenyje. Be to, padidėjus susidomėjimui šiuo vitaminu ir galimybe kompensuoti jo trūkumą organizme, išaiškėja vis daugiau vitamino D požymių, veikiančių mūsų sveikatą, susirgimų atsiradimą arba eigą.

Vitamino D organizmas gauna būnant saulėje, iš kai kurių produktų ir vitaminų kompleksų.

Gerai žinoma, kad organizme vitaminas D gali susisintetinti, bet tik odoje ir tik veikiant tiesioginiams saulės spinduliams. Pirmieji pastebėjimai apie šį reiškinį buvo išsakyti dar Herodoto. Jis atkreipė dėmesį į persų, kurie visuomet prisidengdavo galvą ir kūną nuo saulės ir egiptiečių, nesidangstančių nuo saulės, kaukolių struktūros skirtumus. Tiesioginių saulės spindulių poveikis padėjo egiptiečiams apsaugoti vaikus nuo rachito. Juk būtina dozė (250 mcg) esant tam tikram spindulių intensyvumui gali pasigaminti per 15 minučių. Tačiau šią dozę būtina gauti kasdien, nes net ir gavus daugiau saulės, organizmas sukaupia nedaug atsargų. Ir jų, deja, užtenka neilgam – maždaug dviem savaitėms. Apie tai, kad susikaupė pakankamas vitamino D kiekis, rodo minimali eriteminė odos apšvitos dozė. Žinodami tai mes suvokiame, kad mūsų platumoje 7-8 mėnesius gauti pakankamą saulės kiekį praktiškai neįmanoma. Be to, tai priklauso ir nuo ekologinių faktorių (oro užterštumo), geografinių bei oro sąlygų.

Tuo pačiu reikėtų paminėti, kad organizmas turi ir apsaugos mechanizmą nuo per didelės vitamino D gamybos, tokiu atveju jis veikia atgalinio ryšio principu. Kai organizmas gauną tą vieną būtiną minimalią eriteminę dozę (MED), vitamino D koncentracija pasiekia maksimumą ir toliau švitinant ultravioletiniais spinduliais gaminami tik neaktyvūs metabolitai. Kad susidarytų veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, reikalingi du metabolizmo keliai. Kai odoje susintetintas Vitaminas D patenka į kraujotaką, jis pirmiausiai aktyvuojamas kepenyse, kur diagnostikos tikslais galima išmatuoti kalcidiolio kiekį kraujyje. Kalcidiolis biologiškai neaktyvus, tačiau prireikus jis gali būti antrą kartą aktyvuotas inkstuose ir virsti veiklia hormonine forma – kalcitrioliu. Vitamino D aktyvios formos susidarymą reguliuoja paraskydinių liaukų hormonas, kurio koncentracija padidėja, kai kalcidolio lygis žemesnis nei 75 hmol/l. šis lygis ir laikomas optimaliu siekiant palaikyti pagrindines funkcijas.

Vitaminas D, į organizmą patenkantis su maistu arba vitaminų kompleksais, gali būti dvejopas: D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). Vitamino D turi šie maisto produktai: sūris, kiaušinio trynys, riebi žuvis, jautiena, kepenys.

Vitamino D trūkumas organizme gali atsirasti, jeigu yra:

  • Neracionali mityba,
  • Vegetarinė arba veganinė mityba,
  • Malabsorbcijos sindromas,
  • Padidėjęs vitamino D poreikis įvairiais gyvenimo tarpsniais,
  • Padidėjęs šalinimas iš organizmo,
  • Vyresnis amžius,
  • Antsvoris ir nutukimas,
  • Perdėtas apsaugos nuo saulės priemonių vartojimas.

 

Oda – tai ne tik organas, sintezuojantis vitaminą D, bet ir turintis vitaminui D jautrius receptorius (VDR), o tai reiškia, kad ji yra priklausoma nuo turimo vitamino D kiekio. Diferenciacijos ir keratinocitų poliferacijos procesai vyksta sąveikaujant kalciui, vitaminui D ir fosfolipidams. Jie padeda susidaryti keramidams, formuojantiems odos apsauginį barjerą su vietiniu imuniniu atsaku ir antibakterinėmis savybėmis. Be to, atrasta savybė slopinti tuberkuliozės mikrobakterijas joms patekus ant odos. Tai vyksta monocitams ir makrofagams aktyvavus vitaminą D, kuris, savo ruožtu, skatina antibakterinės medžiagos – katelicidino – gamybą. Perpratę šį mechanizmą mokslininkai priėjo prie išvados, kad žmonės, kurių organizme nepakanka vitamino D, turi daugiau šansų susirgti tuberkulioze.

Įgimto imuniteto sistema taip pat susijusi su VDR receptoriais, kas leidžia daryti prielaidą, jog susirgimus galima įveikti pasitelkus T-ląstelių imunines savybes.

Komentarai yra uždaryti.

Mūsų svetainė palaiko mobilųjį internetą ir įrenginius "Android" ir "iOS"